Europos regionų vietinių baltųjų vynuogių festivalis Klaipėdoje

ABBI (Baltijos gėrimų pramonės aljansas), vykdydamas ilgalaikį kokybiško Europos vynų su saugoma kilmės vietos arba saugoma geografine nuoroda bei vynų su vynuogių veislių nuorodomis populiarinimo projektą liepos 22 d. rengia ciklo „Europos vyno spalvos“ renginį – Europos regionų vietinių baltųjų vynuogių festivalį. Festivalis vyks „Vyno klubo“ parduotuvėje Klaipėdoje. Lankytojams bus suteikta galimybė paragauti daugiau nei penkiolika vynų pagamintų iš europietiškų baltųjų vynuogių veislių. Žemiau kviečiame iš anksto susipažinti su klasikinių ir retesnių Europos regionų baltaisiais vynais.

Nepažintoji Prancūzija – baltieji Pietvakarių vynai

Nors Prancūzijos Pietvakariai labiau garsūs savo raudonaisiais vynais iš Kaorso (Cahors) ir Madirano apeliacijų. Praeito amžiaus penktojo dešimtmečio pabaigoje, buvo sukurta Pacherenc du Vic-Bilh baltojo vyno apeliaciją, senąja gaskonų kalba vic-bilh – senas kraštas, o pacherenc – vynuogės, auginamos ant metalinių lynų.

Pašerenko gamybai naudojama keletas veislių. Pagrindinės yra keturios: ‘Courbou‘ ir ‘Petit Courbou‘, taip pat ‘Petit Manseng‘ ir ‘Gros Manseng‘. Apeliacijos vynas turi turėti šių veislių ne mažiau kaip 60 procentų. Jas vyndariai papildo trimis kitomis veislėmis: ‘Arrufiac‘, ‘Sauvignon Blanc‘ ir ‘Semillon‘. Šio vyno paslaptis yra vėlyvasis rinkimas. Įprastai skynimas prasideda spalio pabaigoje, baigiasi lapkritį. Sveikiausios uogos paliekamos ant krūmų iki Naujųjų ir tada daromas „Pacherenc du Vic-Bilh Silvestre“.

Tarp visuotinai žinomų regionų tyliai įsispraudžia ir Prancūzijos Pietvakarių Jurançonas. Vietiniai istorikai tvirtina, kad jau XIV amžiuje egzistavo Jurançono apeliacija, tačiau visiškai tikra, kad kai XX amžiaus pirmoje pusėje buvo sudaryta Prancūzijos apeliacinė sistema, tarp kitų buvo ir Jurançono apeliacija.

Jurançono ir Pecherenco apeliacijų vynas turi daug panašumų, o svarbiausias –  tai, kad abiejose vynai daromi iš ‘Petit Manseng‘ ir ‘Gros Manseng‘. Skiriasi tuo, kad Pacherence vynas daromas iš vėlai surinktų sveikų vynuogių, o Jurançone – iš botryčio paveiktų vynuogių.

Kalbant apie kasdienius sausus baltuosius vynus, 12 tūkstančių hektarų vynuogynų (IGP Cotes de Gascogne), priklausančių beveik vien tik administraciniam Žero (Gers) departamentui, šiuo metu yra puikaus, gaivaus, aromatingo baltojo vyno karalystė. Vynai daromi daugiausia iš vietinių ‘Colombard‘, ‘Gros Manseng‘ ir ‘Petit Manseng‘, ‘Sauvignon Blanc‘ ir ‘Ugni Blanc‘. Šio rajono centras – miestelis Kondonas (Condom), garsėjantis puikiu lengvu ir nebrangiu baltuoju vynu. Populiarioji ‘Colombard‘ yra gan neutralių aromatų veislė, todėl jai reikia ilgesnės maceracijos, kad atsiskleistų aromatai, kurie pasislėpę vynuogių odelėse.

Ispanijos baltųjų veislių Renesansas ir ateitis

Šiuo metu madingiausia Ispanijos baltųjų vynuogių veislė ‚Albariño‘ yra svarbiausia iš auginamų Galisijoje, Rijas Baišas (Rias Baixas) regione. Gretimoje Portugalijoje ji vadinama ‘Alvarinho‘. Anot legendos, kurią neseniai paneigė genetiniai tyrimai, ši veislė buvo laikoma rislingo giminaitė ir XII amžiuje kartu su piligrimais, keliaujančiais į Santjago de Kompostelą, atkeliavo nuo Reino krantų. Iš čia ir jos pavadinimas – alba Riño, tai yra „Reino baltoji“.

„Albariño" vynas skleidžia sodrų vaisišką, gėlišką aromatą, burnoje juntamas šviežumas, aliejiškumas, vaisiškumas, švelni rūgštis ir tvirtas kūnas. Gėliškas „Albariño aromatas labiausiai asocijuojasi su baltais medžių ir žirnelių žiedais. Vaisiškumas – su persikais, abrikosais, žaliais obuoliais, citrinomis, mandarinais, ananasais ir svarainiais. Dar galima justi migdolų, citrinos žievelių, imbiero bei kitų minkštų prieskonių natų. Geriausieji „Albariño" vynai gali būti ir brandinami. Vynui bręstant, atsiranda medaus tonai.

‘Godello‘ - kita vertinga Galisijos vynuogių veislė. Kai kas mano, jog būtent ‘Godello‘ yra toji ispaniška baltųjų vynuogių veislė, iš kurios galima padaryti geriausio vyno. Veislės savybės panašios į ‘Albari

ño‘, tačiau ‘Godello‘ turi daugiau rūgšties, yra kiek aliejiškesnė, ryškesnio persikų aromato. 1970 m. ‘Godello‘ buvo prie išnykimo ribos, tačiau dabar atsigauna, jos vynuogynų plotai didėja. Portugalijoje ši veislė auginama Doro regione ir vienur vadinama ‘Gouveio‘, kitur ‘Verdelho‘, nors tiksliai neaišku, ar tai ta pati ‘Verdelho‘ iš Madeiros. ‘Godello‘ auginama vietovėse, kuriose gaminamas šios veislės vynas su kilmės nuoroda. Pagrindinės apeliacijos - Valderas DO, Bierzo DO, Ribeira Sacra DO, Monterrei DO, Ribeiro DO.

Vynas švelnaus gėliško aromato, geros struktūros, su pastebimu glicerino kiekiu ir juntamu rūgštingumu. Skonis salstelėjęs, maloniai kartokas, vynas turi daug alkoholio. Kartais „Godello“ vynas lyginamas su Luaros „Chenin Blanc“. Seniau buvo daromas tik lengvo stiliaus vynas greitam vartojimui, dabar geriausi vynai gali būti laikomi iki 10 metų. Paprastai „Godello“ vynas fermentuojamas plieninėse talpose, tačiau kai kurie gamintojai dalį vyno fermentuoja ir brandina ąžuolo statinėse. Vis dažniau geresnis vynas brandinamas su negyvomis mielėmis (sobre lias metodu).

Kitas šiuolaikiškai gaivinantis, grakštus ir aromatingas vynas iš vietinės veislės ‘Verdejo‘ gaminamas Ruedos regione Senosios Kastilijos šiaurės vakaruose. Kilmės nuorodą (Rueda DO) šis regionas gavo tik 1980 metais. Akmeninguose vynuogynuose, esančiuose 700 m virš jūros lygio aukštyje, juntamas didelis skirtumas tarp dienos ir nakties temperatūrų. Dėl to uogos yra išraiškingo aromato ir turi daug rūgšties. Regiono dirva ir klimatas kone idealiai tinka šiai veislei.

Nežiūrint panašaus pavadinimo, ši veislė neturi nieko bendra su portugališka veisle ‘Verdelho‘, tačiau yra beveik identiška veislei ‘Planta Fina‘, auginamai Valensijos apylinkėse. Pagal vieną iš versijų tame regione ji ir atsirado. Pagal kitą versiją ‘Verdejo‘ į Ruedą atkeliavo per Rytų Ispaniją (Valensiją) iš Šiaurės Afrikos. Istorikai teigia, kad Kastilijoje ‘Verdejo‘ auginama nuo XI šimtmečio, tačiau tik prieš kokius 30 metų „Verdejo“ vynas įgavo dabartinio šviežumo, intensyvaus žoliško ir vaisiško aromato.

‘Verdejo‘ vynuogės labai greitai oksiduojasi, todėl seniau iš jų buvo daromas labiau į dabartinį cheresą panašus vynas. Įvedus griežtą temperatūros kontrolę ir naktinį uogų skynimą, bei pridėjus oksidacijai atsparios veislės ‘Viura‘ vynuogių, vyno stilius pakito iš esmės. ‘Verdejo‘  kupažuose kartais maišoma su ‘Sauvignon Blanc‘ dėl panašaus žoliško aromato.  „Verdejo“ stilius panašus į „Sauvignon Blanc“, tik pirmasis vynas pasižymi didesniu aliejiškumu. „Verdejo“ vynas bręsdamas įgauna riešutiškų aromato niuansų.

Viura (Macabeo) - Katalonijoje (taip pat ir jos prancūziškoje dalyje Rusijone) ši veislė geriausiai žinoma kaip ‘Macabeo‘. Tai pagrindinė veislė, iš kurios daromas ispaniškas putojantis vynas kãva bei daugybė maišytų vynų, kuriems ji suteikia kūno ir tam tikrą atsparumą oksidacijai. Riochos regione ji yra vadinama ‘Viura‘. Po filokseros antplūdžio ši veislė tapo baltojo Riochos vyno pagrindu. Paprastai dar papildoma keliais procentais malvazijos, o kartais ir baltosiomis ‘Garnacha‘ vynuogėmis. Atsidūrusi tokioje draugijoje „Viura“ geba nustebinti gerai bręsdama ąžuolo statinėse, o vėliau ir buteliuose.

Yra nemažai vietinių ispaniškų veislių, kurių pavadinimus etiketėse rasime ne taip jau dažnai, nes jos pridengtos specifinių vyno rūšių pavadinimais, pavyzdžiui, cheresas ar putojanti kãva. Tai tokios veisles, kaip ‘Palomino‘, ‘Pedro Ximenes‘, ‘Perellada‘ ir ‘Xarel.lo‘. Perellada yra neatskiriama nuo kãvos. Tai pagrindinė baltųjų vynuogių veislė Penedese, daugiausia naudojama kupažuose su ‘Xarel.lo‘, ‘Macabeo‘, kartais ir su prancūziška ‘Chardonnay‘. Mišiniams ji suteikia minkštumo ir elegantiškumo. Veislė labai derlinga ir, svarbiausia, jos uogos būna geros kokybės. Būdinga gera rūgštis, obuolių ir citrusinių vaisių natos. „Perellada“ yra lengvas, šviesios šiaudų spalvos ir švelnaus aromato vynas. Xarel.lo - tai harmoninga ir tvirtesnio kūno veislė nei ‘Perellada‘ ir ‘Macabeo‘. Vynui būdingas citrusinių vaisių ir kartokų žolelių aromatas, tvirtumas, minerališkumas, jei uogos gerai prinokusios ir derlingumas ribojamas. Brandintas ąžuolo statinėje, šios veislės vynas gali būti labai įdomus.