Kai po švininiu spalio pabaigos dangumi išnirusi iš miško tolumoje pamatau marguojantį ožkų pulkelį, lengviau atsikvepiu: atrodo, nepasiklydau. Nors iš anksto gautos nuorodos buvo kaip niekad tikslios, jei jau tiek daug klaidžiojančių, ką gali žinot... Juk važiuoju pas bene paslaptingiausią Lietuvos sūrininkę, kurios sūrio veikiausiai nė trupinėlio negausite paragauti nė viename Sūrių festivalyje ir veltui ieškosite populiariuosiuose ūkininkų turgeliuose...