Baltasis 2016 m. derliaus Kortono kalvos Grand Cru vynas

Šiaurės rytų Prancūzijoje esanti brangiausio pasaulio vyno gimtinė gali pasirodyti paprasta – vos dvi dominuojančios vynuogių veislės. Jei vynas baltasis, tai įprastai jis pagamintas iš ‘Chardonnay‘ vynuogių, o štai raudonasis beveik visada gaminamas iš ‘Pinot Noir‘ uogų. Tačiau būtent šiame Prancūzijos regione galima įsitikinti, kiek daug priklauso nuo augavietės ir skirtingų derliaus metų ypatybių. Vynas čia žymimas pagal vynuogių auginimo vietą bei vynuogyno statusą.

Ant šiaurinėje Kot de Bono (Cotes-de-Beaune) dalyje esančios Kortono kalvos plyti Grand Cru vynuogynai, priklausantys Aloks Kortono (Aloxe-Corton), Pernan Verželeso (Pernand- Vergelesses) ir Ladua (Ladoix) kaimams. Į vakarus nuo kalvos viršūnėje esančio miško yra baltajam „Chardonnay“ vynui skirta Corton-Charlemagne Grand Cru apeliacija. Leisdamiesi šlaitu žemyn į pietus atsiduriame Corton Grand Cru zonoje, kurioje karaliauja raudonasis „Pinot Noir“ vynas. Corton apeliacijoje, nors retai, bet pasitaiko ir baltųjų vynuogių, tuomet vynas gali būti žymimas nuoroda Corton-Charlemagne arba Corton blanc (itin retai).

„Corton-Charlemagne“ vynuogynui pavadinimas suteiktas Romos imperatoriaus Karolio Didžiojo garbei, nes kadaise būtent jam priklausė Kortono kalva. Pirmąsyk pavadinimas „Clos de Charlemagne“ paminėtas dar 1375 metais, nors apie ant kalvos plytinčius vynuogynus rašyta dar 696 m. 775 m. didžiają kalvos dalį šeimininkas perdavė šv. Andošo Soljiečio abatijai. Legenda pasakoja, kad paskui Karolis Didysis abatams liepė plotuose, kur greičiausiai nutirpsta sniegas, pasodinti ‘Pinot Noir‘ vynuogių. Tačiau po kiek laiko ketvirtoji valdovo žmona Luitgard buvo nepatenkinta raudonojo vyno lašais ant žilos vyro barzdos ir įsakė dalyje vynuogynų vynmedžius pakeisti į ‘Chardonnay‘. Taip gimė „Corton-Charlemagne“.

Beveik pusę Corton-Charlemagne apeliacijos sudaro du vynuogynai: šiauriau esantis „En Charlemagne“ ir piečiau esantis „Le Charlemagne“. Šiuose vynuogynuose dominuoja mergelio ir kalkakmenio dirvožemis, geriausiai tinkamas baltosioms vynuogių veislėms. Leidžiantis šlaitu į pietus vis daugiau dirvožemyje molio ir geležies, kuris tinkamesnis raudonosioms vynuogėms sirpti.

Kasmet pagaminama apie 300 tūkst. baltojo vyno butelių su nuoroda Corton-Charlemagne Grand Cru, t. y. beveik du trečdaliai viso baltojo Burgundijos Grand Cru vyno. Šis vynas beveik visada fermentuojamas ąžuolo statinėse ir brandinamas jose iki 18 mėn. Naujų statinių dalis svyruoja nuo 15 iki 50 proc. Vynas įprastai gali tauriai bręsti 25–30 metų.

Dėl pavasarinių šalnų 2016 metų derliaus „Corton-Charlemagne“ yra gana įvairūs: kai kurie yra itin ryškios rūgšties ir žalių obuolių bei žaliųjų citrinų žievelės aromato, kitų rūgštis daug švelnesnė, labiau juntamas vaisiškas skonis. Šalnų pakąstuose vynuogynuose uogos noko lėčiau, sukaupė daugiau rūgšties, o štai šalnų nepaliestuose plotuose uogos prisirpo labiau.

2016 metų derliaus vyno kokybė neabejotinai triumfavo prieš kiekybę: dėl gamtos išdaigų stipriai sumažėjo derlingumas, bet skonis tapo labiau koncentruotas.

2018 metų kovo mėnesį pavyko paragauti apie 30 baltųjų Grand Cru iš Kortono. Geriausiųjų vertinimus ir aprašymus pateikiu lentelėje.

CORTON-CHARLEMAGNE VYNUOGYNAI:
Corton-Charlemagne 71,88 ha
En Charlemagne 17,26
Le Charlemagne 16,95
Les Pougets 9,82
Les Languettes 7,24
Le Corton 11,67
Les Renardes 14,35
Basses Mourottes 0,95
Hautes Mourottes 1,93
Le Rognet et Corton (dalis) 3,18