Paprašykite pirmo sutikto vyno mėgėjo paminėti nors vieną itališką raudonąjį vyną, ir jis tikriausiai pasiūlys Jums bent keletą: „Barolo“, „Chianti“, „Amarone“, „Brunello“, „Primitivo“… O dabar pasiteiraukite apie baltuosius vynus... Nors net 50 procentų antrosios pagal vyno gamybą valstybės pasaulyje pagamintų vynų sudaro baltieji, jie tiesiog stebėtinai nežinomi užsienio rinkose. Gėda!
„Dar neseniai baltasis vynas man buvo tarsi perėjimas nuo vandens prie raudonojo vyno“. Šiame vieno Toskanos vyno gamintojo prisipažinime ne tik įvardijama bene svarbiausia tokio sąlygiškai įslaptinto baltųjų Italijos vynų gyvenimo priežastis, bet ir užsimenama, kad padėtis jau keičiasi. Italijos raudonieji vynai pradėjo savo pergalingą žygį per pasaulį praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje ir šiuo metu užima tvirtas pozicijas pasaulio vyno mėgėjų populiariausių vynų sąrašuose. Tačiau jų baltieji atitikmenys vargsta negalėdami jų pavyti. O gal jau vargo? Mat nuoseklių (ar atkaklių?) pastangų dėka baltieji vynai sudomina vis daugiau vyno kritikų, importuotojų ir, visų svarbiausia, eilinių vartotojų.
Trys etapai pripažinimo link
Yra daugybė augančio susidomėjimo priežasčių. Bet pačią svarbiausią paminėjo Toskanos vyno gamintojas – tai pasikeitęs gamintojų mentalitetas ir požiūris. Palyginus su raudonaisiais vynais, šis pasikeitimas vėlavo 15 – 20 metų, tačiau šiuo metu yra paplitęs visame pusiasalyje. Baltųjų vynų pripažinimas, kurį turime garbės stebėti, vyko trimis pagrindiniais etapais. Visų pirma, gamintojai ėmė laikyti baltąjį vyną tikruoju vynu, vertu didelio dėmesio. Antrąjį etapą lėmė tokių vyno gamybos technologijų, kaip švelnus spaudimas ir kontroliuojamos temperatūros fermentacija, įsitvirtinimas visos šalies vyno rūsiuose. Trečiajame etape buvo atsigręžta į vynuogynus ir daugybę įdomių vietinių baltųjų vynuogių rūšių. Šiais laikais galima rasti puikių baltųjų vynų bet kuriame Italijos kampelyje. Tiesiog reikia žinoti, kur važiuoti. Tad apžvelkime dabartinę padėtį.
Du traukos centrai
Šis trumpas vadovas yra skirtas apžvelgti regionus ir konkrečias vynininkystės vietoves (geografines nuorodas), siūlančias geriausius (ir todėl dažnai brangiausius) baltuosius itališkus vynus, bei parekomenduoti aukštos kokybės šalies specifiką atspindinčius aukštos kokybės vynus ir/arba vynus, turinčius gerą kokybės ir kainos santykį. Kaip raudonieji, taip ir baltieji Italijos vynai yra įvairiausių stilių. Anksčiau jie buvo labai rūgštūs, ir pirmiausia buvo puikiai derinami prie vietinių patiekalų. Daug kur vynai tokie ir išliko, tačiau gandai apie taip vadinamą tarptautinį skonį jau pasiekė ir Italijos krantus, taigi svaraus ir stipraus vyno, tokio kaip ąžuolo statinaitėse brandinti „Chardonnay“ arba „Sauvignon Blanc“, netruksime sulaukti. Kalbėdamas apie geriausio baltojo itališko vyno vietoves, išskirčiau du „traukos centrus“. Pirmasis yra Šiaurės Rytuose ir apima Friuli – Veneciją Džiuliją (Giulia), Trentino – Alto Adidžę (Adige) ir iš dalies Venetą. Čia Jūs rasite išskirtinius vynus bei vyno kultūrą, įvairiausių vynuogių veislių, klimatą, kuris tinka ir baltiesiems (gal net labiau), ir raudoniesiems vynams.
Friuli – Venecijos Džiulijos regionas ir tarptautinės „žvaigždės“
Friuli – Venecijos Džiulijos regionas (arba tiesiog Friuli) ribojasi su Slovėnija ir gali būti vadinamas keleto pačių geriausių Italijos baltųjų vynų, pagamintų iš vadinamųjų tarptautinių vynuogių veislių, gimtine. Čia karaliauja 'Chardonnay', 'Sauvignon Blanc', 'Pinot Grigio' bei 'Pinot Blanc'. Vienintelė vietinė kokybiškai ir kiekybiškai reikšminga veislė yra 'Tocai Friulano'. Ji jokiu būdu negali būti siejama su Vengrijos 'Tokai' vynuogėmis, ir neseniai priimtas Europos Teisingumo teismo sprendimas įpareigojo Italiją po 2007 m. kovo 31 d. pakeisti šios vynuogės pavadinimą.
Dar neseniai DOC[1] kategorijos Collio Goriziano ir Colli Orientali vietovių vynai iš pačių ryčiausių šio regiono pakraščių savo kokybe buvo nepralenkiami. Čia ir dabar yra daugiausiai kokybiškų vynų bei pripažintų gamintojų. Tačiau pastaruosius keletą metų vis daugiau įdomių baltųjų vynų tiekia Izonso ir likusios šešios DOC pelniusios vietovės. Šie vynai dažniausiai yra labai koncentruoti ir pakankamai stiprūs, tačiau pasižymi elegantišku skoniu ir ryškiais aromatais. Įprasta, kad vienas gamintojas, šalia bianco (baltojo, pagaminto sumaišius keletą vynuogių), siūlo keturis, penkis ir daugiau vynų, pagamintų iš vienos vynuogių veislės (bet, tarkime, dviejų skirtingų stilių). Nė viena iš jų negali būti geresnė: kai kurie gamintojai tiekia nepakartojamą ąžuolo statinaitėse brandintą „Chardonnay“, kiti – nuostabų „Sauvignon“ iš plieno talpyklų, treti – puikų „Tocai“. Deja, šie vynai yra plačiai žinomi ir gaminami viename turtingiausių Italijos regionų. Todėl nesitikėkite pigiai apsipirkti, tiesiog mėgaukitės gausybe gerų baltųjų vynų, besilygiuojančių į pasaulio geriausius.
Rekomenduojami vynai iš Friuli regiono: Villa Russiz, Collio Sauvignon de La Tour; Villa Martina, Collio Tocai Friulano; Vie di Romans, Izonso Pinot Grigio Dessimis.
Kooperatyvai užtikrina aukštą kokybę ir prieinamą kainą
Kaimyniniame Trentino – Alto Adidžės (Adige) regione gaminami vynai daug kuo panašūs, tačiau ir kitokie. Panašūs vynuogių rūšimis, nes čia taip pat vyrauja aukščiau minėtosios tarptautinės. Tik šiame regione jos derinamos su vietiniu Alto Adidžės pasididžiavimu – 'Müller Thurgau' ir 'Gewürztraminer' veislėmis. Pastaroji kilusi iš Tramino miestelio apylinkių ir šiandien jau yra pelniusi tarptautinį pripažinimą. Itališkai ji vadinama 'Traminer Aromatico', ir per paskutinius dešimt metų vis daugiau puikių vynų gimsta iš šios egzotiškos rūšies. Palyginus su Friuli, Alto Adidžės vynai skiriasi savo stiliumi. Ypač vokiškai kalbančioje šiaurinėje Alto Adidžės dalyje (Südtyrol), kur baltieji vynai ne tokie sunkūs, gaivesni ir minerališkesni. Vaizdingo Adidžės upės slėnio dienos ir nakties temperatūrų skirtumai sudaro puikias sąlygas elegantiškiems, subalansuotiems, išlaikiusiems vynuogių kvapą ir skonį vynams.
Šiame regione vyrauja vyndarių kooperatyvai, ir ne tik kiekybiškai. Šios įmonės, kurių dauguma buvo įsteigtos XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, yra labai gerai organizuotos ir savo veikla siekia aukštos kokybės. Nors jų garsieji vynai yra gana brangūs (ir vieni geriausių šalyje), iš gausios bendrijų pasiūlos galima išsirinkti vynų už prieinamą kainą. Gilios vyndarystės žinios užtikrina puikią vynų kokybę, kuri šiame regione yra turbūt aukščiausia visoje Italijoje. DOC kategorijos vynų dalis yra rekordiškai didelė – nuo 70 iki 80 procentų.
Rekomenduojami vynai iš Trentino – Alto Adidžės: Hofstätter, Alto Adige Gewürztraminer Kolbenhof; Produttori Colterenzio, Alto Adige Pinot Grigio Cornell; Cantina LaVis, Trentino Chardonnay Ritratti.
Naujoji Soavė
Venetas – daugiausiai vyno Italijoje gaminantis regionas. Tai, žinoma, reiškia gausybę neįdomios ir prastos produkcijos, tačiau čia galima rasti ir gerų dalykų. Todėl ieškant kokybiškų baltųjų itališkų vynų, Soavės, kuri yra į šiaurės rytus nuo Veronos, negalima aplenkti. Čia maža, bet vis auganti vyndarių grupelė gamina nuostabius vynus iš 'Garganega' vynuogių (kartais įmaišydami 'Chardonnay', 'Pinot Bianco' ir/arba 'Trebbiano') ir stengiasi pagerinti dar 7-ajame ir 8-ajame dešimtmetyje sugadintą jų reputaciją. Geriausi Classico vynai pagaminami ten, kur žemė geresnė, o derliai nedideli. Šių vynų 12 proc. stiprumo Superiore versijos iš ypač mažo derliaus 2001 m. pelnė DOCG[2]. Čia rasite ir jaunų, gėlių aromato, lengvai geriamų, vidutiniškai rūgščių vynų, ir svaresnių, ąžuolo statinaitėse brandintų vynų, dar galinčių bręsti bent keletą metų ir įgauti kompleksiškumo.
Rekomenduojami vynai iš Soavės: Leonildo Pieropan, Soave Classico Superiore La Rocca; Gini, Soave Classico; Ca’ Rugate, Soave Classico Superiore Monte Florentine.
Tęsinys kitame žurnalo numeryje
[1] DOC(it. Denominazione d’Origine Controllata) – vynuogių kilmę ir tam tikrus reikalavimus atitinkančią vyno kokybę patvirtinantis pažymėjimas.
[2] DOCG (it. Denominazione d’Origine Controllata e Garantita) – vynuogių kilmę ir ypač aukštus reikalavimus atitinkančią vyno kokybę patvirtinantis pažymėjimas.