Pietryčių Lenkija (Pževorskas), vyninė „Przeworskie"
Per pastarąjį dešimtmetį Lenkijos vynuogių vyno sektorius padarė milžinišką šuolį iš mėgėjų lygos į profesionalų industriją su šimtais hektarų vynuogynų ir beveik milijonu butelių komercinės produkcijos, kuria domisi žymiausi pasaulio vyno kritikai. Apžvelgsime šią nedidelę sėkmės istoriją.
Nežiūrint šimtmečių senumo vynuogių auginimo ir vyndarystės tradicijų kai kuriose Lenkijos vietose, vyno gamyba šalyje beveik išnyko šeštajame XX a. dešimtmetyje. Todėl nedidelė grupelė entuziastų, kurie pradėjo sodinti vynines vynuoges apie 1990-uosius, negalėjo remtis jokia vietine patirtimi. Šie pionieriai eksperimentavo su vynuogių veislėmis, auginimo ir apsaugos metodais, darydami vyną. Jie mokėsi lankydamiesi kaimyninėse šalyse ir vežėsi iš užsienio knygas. Jie darė didelį darbą, tačiau tada jų veikla atrodė ekstravagantiška ir mažai kas tikėjosi sėkmės.
Kai 1995 m. pasodinau savo pirmąjį vos 0,3 ha ploto vynuogyną, visoje šalyje buvo apie porą tuzinų panašaus dydžio ar vos didesnių vynuogynų. Po to vis daugiau ir daugiau žmonių nusprendė vynuogių auginimu užsiimti kaip hobiu. Kai kurie planavo ir komercinę veiklą. 2002 m. registras jau rodė 157 ha vynuogių, įskaitant ir tikrus vynuogynus, ir mažus plotelius prie namų, medelynus, apleistus senus plotus ir pan. Domėjimasis vynuogėmis žymiai padidėjo, Lenkijai 2004 m. įstojus į EU. Po metų Europos Komisija pripažino Lenkiją vyną gaminančia šalimi. Tuo metu pasirodė pirmieji priimtinos komercinės kokybės vynai, tačiau gamintojai dar negalėjo įvykdyti visų griežtų gamybos reikalavimų. Draudimų ilgainiui mažėjo, ir prieš pat 2008 m. derliaus skynimą keli vyndariai užsiregistravo kaip gamintojai, o po kelių mėnesių pirmieji buteliai pasirodė prekyboje.
Keletą metų oficiali gamybos apimtis neviršijo 45 tūkst. litrų per metus, sparčiai augti pradėjo tik 2012 m., o 2016 m. pasiekė 700 000 l (žr. 1 lentelę). 2017 m. šalyje buvo 201 vyno gamybai skirtas vynuogynas, kurių bendras plotas sudarė 330 ha. Skaičiai atspindi tik dalį vynuogių auginimo situacijos Lenkijoje, nes šimtai mėgėjų su neregistruotais jaunais vynuogynais (kai kurie gana dideli) vis dar nepatenka į statistiką. Manoma, kad bendras vynuogynų plotas šiuo metu siekia 800–900 ha, ir daugelis jų pasodinti pastaraisiais metais.
Kur Lenkijoje auga vynuogės
Vynuogynai išsimėtę po visą Lenkiją, įskaitant ir šalčiausią šiaurės rytų dalį, tačiau dauguma komercinių plantacijų yra įsikūrusios palankesnėse vietose. Didžiausi vynuogynai, kurių plotas siekia 10 ir daugiau hektarų, yra palei vakarinę šalies sieną, kur klimatas švelniausias, o vegetacinis laikotarpis ilgiausias. Kai kuriose vietose, kaip antai Zieliona Guros apylinkėse, šimto metų senumo V. vinifera krūmai vis dar veda vaisius ant namų sienų, medžių ir apleistuose laukuose.
Vis dėlto daugiausia vynuogynų atsiranda aukštesnėse pietų Lenkijos vietose ir priekalnėse, Vyslos aukštupyje, nuo Krokuvos iki pat Varšuvos. Kalvotose vietose netrūksta saulės ir šlaitų, tinkamų vynuogėms. Vasaros gali būti tikrai karštos, tačiau augimo sezonas tikrai trumpesnis ir žiemos atšiauresnės nei vakaruose. Dėl šių priežasčių sodinami nedideli, 3–4 ha ploto vynuogynai.
Dėl klimato kaitos kai kurios šiaurinės Lenkijos vietos tampa pakankamai šiltos, tačiau kalvų ir šlaitų trūkumas daro jas mažiau tinkamas vynuogių auginimui. Vis dėlto vynuogių auginimo riba pasislinko į šiaurę dėl naujų veislių atsiradimo ir augančios vyndarių patirties.
Vynuogės ir klimatas
Dabartinės Lenkijos teritorijoje iki II pasaulinio karo buvo auginamos tik šios V. vinifera veislės: ‘Chasselas’, ‘Madeleine’, ‘Traminer’, ‘Pinot Blanc’, ‘Pinot Noir’ ir anksti sunkokstanti ‘Muscat’. Vakarinėje dalyje – ‘Riesling’, ‘Silvaner Portugieser’. Šios jautrios vynuogės buvo formuojamos kaip žemi krūmai (gobelet) ir apkasamos žiemą, o tai reikalavo daug rankų darbo.
Aštuntojo ir devintojo dešimtmečio pionieriai greitai atmetė kilmingas klasikines veisles ir susikoncentravo į mažiau šalnoms ir ligoms jautrias hibridines veisles. Dėl to kokybė labai varijavo ir buvo gana nekokia, tačiau kelios tada pasodintos veislės – ‘Bianca’, ‘Seyval Blanc’, ‘Léon Millot’ ir ‘Maréchal Foch’ – auginamos ir dabar. Devintojo dešimtmečio pabaigoje buvo įvestos atsparios vokiškos veislės, vadinamosios PIWI vynuogės: ‘Regent’, ‘Rondo’, ‘Hibernal’, ‘Johanniter’, ‘Solaris’ ir kitos. Jos sukėlė revoliuciją Lenkijos vyndarystėje, nes beveik bet kur buvo galima auginti vynuoges ir daryti iš jų bet kokio stiliaus vyną. Dabar PIWI veislės dominuoja Lenkijos komercinio vyno sektoriuje.
Keli vyndariai nuo pradžių sėkmę grindė klasikinėmis V.vinifera veislėmis. Tai suprantamas pasirinkimas geriausiuose vakarų Lenkijos regionuose, ypač Zielona Góroje, kur tokios vynuogės auginamos šimtmečius. Pastarąjį dešimtmetį vienas po kito sekė geri metai su švelniomis žiemomis, todėl vyndariai išdrįso pasisodinti ‘Chardonnay’, ‘Riesling’ ar ‘Pinot Noir’ ir mažiau vynuogėms tinkančiuose regionuose. Rezultatai buvo skirtingi.
Kita vertus, vyndariai rado būdų, kaip auginti vynuoges šaltose vietose (šiaurės rytai) ar 400 m virš jūros lygio. Čia pravertė amerikietiškos veislės: ‘La Crescent’, ‘St Pepin’, ‘Prairie Star’ ar ‘Marquette’, kurios prinoksta anksti, gali išgyventi minus 35 ºC speigą ir iš jų galima daryti geros komercinės kokybės vyną. Šaltų regionų vyndariai prie klimato ir mažiau prinokusių vynuogių pritaiko ir vyno stilių – daro vis daugiau putojančiojo.
Kuria kryptimi judėsime
Vakarų Lenkija (Menkinia, šalia Vroclavo), vyninė „Jaworek“
Pastaruoju metu labai pagerėjo ir mažų, ir didelių Lenkijos gamintojų vynas. Daugelis vynų ne tik teisingai pagaminti, bet ir demonstruoja stilių bei taurumą. Grupė geriausių vyndarių nuolatos laimi medalius tarptautiniuose vyno čempionatuose ir jau buvo gerai įvertinti žinomų vyno kritikų ir žurnalistų. Gana vėsus Lenkijos klimatas geriausiai tinka baltojo, rožinio ir putojančio vyno gamybai. Daugelis vynų šiuo metu daromi vaisiško stiliaus, fermentuojami nerūdijančio plieno statinėse, ąžuolo statinės nenaudojamos. Kai kuriuose, siekiant subalansuoti didelį rūgštingumą, paliekami keli gramai cukraus. Atsiranda vyndarių, kurie siekdami aromatų intensyvumo ir kompleksiškumo, palaiko baltąjį vyną su žievelėmis, kiti naudoja ąžuolo ir akacijų statinaites.
Daugelio degustuotojų nuostabai, Lenkijoje padaroma ir šiek tiek gero raudonojo vyno. Jo kokybė išaugo pastaraisiais metais dėl kruopštesnės vynuogių atrankos ir atsakingesnio požiūrio į gamybą, kai vynas daromas tik geriausiais metais. Prastais metais vyndariai padaro rožinio vyno, kuris gali būti labai geras dėl ypatingo gaivumo ir intensyvaus vaisiškumo. Tai pastebi ir užsienio ekspertai. Ir tai galėtų būti daugiausiai žadantis Lenkijos vyno stilius.
Klasikiniu būdu pagamintas (antroji fermentacija butelyje) putojantis vynas vis dar bandymų stadijoje, nors rinkoje jau yra keli gamintojai. Keletas vyndarių eksperimentuoja su tradicinėmis Gruzijos technologijomis. Pastaraisiais metais padaryti keli įspūdingi baltieji vynai, įskaitant vėlyvojo skynimo ir ypač daug žadantį ledo vyną. Neseniai atsirado pirmasis biodinaminis vyndarys. Lenkijos vynas tobulėja.
1 lentelė. Registruota komercinė vyno gamyba Lenkijoje 2008–2017 metais (Nacionalinės žemės ūkio rinkų agentūros (ARR) duomenys)
Metai |
Registruotų gamintojų skaičius |
Reigstruotų vynuogynų plotas (ha) |
Vyno gamyba (litrais) |
||
Baltasis |
Raudonasis ir rožinis |
Iš viso |
|||
2008 |
35* |
36 |
- |
- |
54 212 |
2009 |
26 |
36 |
23 797 |
17 452 |
41 249 |
2010 |
21 |
37 |
19 210 |
24 503 |
43 710 |
2011 |
26 |
51 |
25 508 |
17 339 |
42 840 |
2012 |
35 |
97 |
44 004 |
46 301 |
90 305 |
2013 |
49 |
99 |
95 795 |
102 133 |
197 928 |
2014 |
76 |
136 |
142 202 |
131 508 |
273 710 |
2015 |
103 |
194 |
275 526 |
238 009 |
513 535 |
2016 |
150 |
221 |
387 426 |
311 956 |
699 382 |
2017 |
201 |
330 |
Dar nėra duomenų |