Alkoholio prekyba prie Estijos ir Latvijos sienos galėtų būti sėkmingai sudėliota taip, kad Estija gautų 100 milijonų eurų papildomų mokestinių pajamų. Tokią teigiamą įtaką Estijai galėtų padaryti 2020 m. sumažinamas akcizo mokestis alui ir stipriajam alkoholiui.
Estijos mokesčių mokėtojų asociacijos (ETA) užsakymu KPMG atliktas tyrimas parodė teigiamą 100 milijonų eurų įtaką Estijos fiskalinėms įplaukoms, jeigu 2020 m. būtų sumažinti akcizo tarifai alui ir stipriajam alkoholiui
„Politikai, iš pradžių neigę savo klaidas, dabar jas pripažįsta, nes buvo atskleistas dešimčių milijonų eurų pajamų trūkumas. Jie tvirtina, kad pasienio prekybos neįmanoma panaikinti“, – spaudos pranešime teigia Lasse Lehisas, ETA vadovas. Jis svarsto: „Kadangi pasienio prekyba, kuri iš pradžių atrodė išvis neįmanoma, per tris mėnesius pasiekė dabartinį efektyvumą, klausiame ekspertų: ar iš tiesų mokesčiais surinktų pinigų perkėlimas į Latviją yra negrįžtamas ar padėtis vis dėlto gali būti ištaisyta?“ Pasak KPMG tyrimo, vienintelis būdas alkoholio kainas sumažinti tiek, kad jos galėtų konkuruoti su Latvijos kainomis, yra sumažinti akcizą.
„2020 m. sumažinus akcizus tiek, kad kainų skirtumas su Latvija būtų iki 2 eurų už alaus pakuotę ir mažiau nei 1 euras už pusę litro stipriojo alkoholio, būtų sukurta prielaida pasienio prekybos pokyčiui ir padidėtų biudžeto pajamos“, – sako Hanno Lindpere’as, „KPMG Baltics“ konsultacijų skyriaus vadovas. H. Lindpere’as teigia, kad tai padidintų Estijos valstybės biudžeto įplaukas, gaunamas iš alkoholio akcizo, iki maždaug 69 milijonų eurų ir PVM įplaukas – 32 milijonais eurų.
Apklausus 511 pirkėjų parduotuvėse, esančiose Latvijos ir Estijos pasienyje (Ainažių bei Valkos miesteliuose), išsiaiškinta, kad beveik 4 iš 5 pirkėjų perka alų ir stipriuosius gėrimus. H. Lindpere’o teigimu, 90 % apklaustųjų sako, kad jie nebevyktų į Latviją pirkti alkoholinių gėrimų, jeigu kainų skirtumas, palyginti su Estija, būtų 1–2 eurai už alaus pakuotę ar butelį stipriojo alkoholio. Taip pat buvo nustatyta, kad Estijos mažmeninės prekybos tinklai bei vietinės parduotuvės būtų pasiruošusios taikyti maždaug 5 % mažesnį antkainį populiariausioms alkoholio rūšims, jei tai, kartu su mažesniais mokesčiais, sugrąžintų pirkėjus į Estiją.
Pasak Lehiso, KPMG tyrimas parodo, kaip valstybės sprendimai dėl mokesčių galėjo nukreipti Estijos gyventojus pirkti alkoholinius gėrimus Latvijoje. Klaida gali būti ištaisyta sumažinus mokesčius iki pagrįsto lygio. „Tuomet estai nebeturėtų motyvacijos keliauti iki pietinės sienos apsipirkti, o mūsų kaimynai iš šiaurės sugrįžtų apsipirkti į Estiją; tai reikštų šimtą milijonų eurų papildomų mokestinių pajamų,“ – sako Lehisas, turėdamas omenyje suomių turistus.
Parengta pagal BNS