Yra vis dar svarstančių, ar Lietuvoje galima auginti vynuoges. Tačiau mūsų šalies vynininkai pastaruosius penkerius metus demonstruoja tokią pažangą, kad nei jiems, nei jų veiklą sekantiems profesionalams nekyla abejonių dėl šviesios ateities. Net LR Žemės ūkio ministerija pradėjo procedūras mūsų šalį įtraukti į EU vynuogių vyndarystės šalių sąrašą. Savaitgalį Druskininkų „Pušyno“ sanatorijoje susirinkę miesto vyno entuziastai, vynuogių augintojai ir vyndariai, jų antrosios pusės iš vakarų škotijos terjerai, dalijosi patirtimi ir ragavo savo 2019 ir 2018 metų derliaus vyną. Pateikiame ragautų vynų apžvalgą.

Paskelbta 2020 metų Medoko Crus Bourgeois kalsifikacija. Joje 249 Bordo ūkiai suskirstyti į tris lygius: Crus Bourgeois, Crus Bourgeois Superiors ir Crus Bourgeois Exceptionnels.

Žodžiai Grand Cru vyno mėgėjams asocijuojasi su aukščiausios kokybės klasifikuotais ūkiais, vynuogynais ar vynais Prancūzijoje. Šis terminu galima vadinti tik išskirtinėmis skonio savybėmis, ilgaamžiškumu bei istorija pasižyminčius vynus. Grand Cru dažniausiai reiškia ir ypatingą kainą, prabangą. Man Grand Cru asocijuojasi ne tik su „ypatingu“ ar „geriausiu“. Jis man primena nuoširdžius žmones, besidalijančius su pasauliu savo ūkiuose subrandintais puikias vynais – istorijos ir laiko sukurtomis ir išsaugotomis vertybes.

Dėl geografinės padėties ir klimato sąlygų Lietuva, kaip ir kitos Šiaurės Europos šalys, netiko vynuogynams auginti, todėl čia vynas buvo importuojamas. Pirmos istorinių šaltinių žinios apie vyną Lietuvoje mus pasiekia iš Vytauto laikų. Yra žinoma, kad ant didžiojo kunigaikščio stalo buvo tiekiamas graikiškas (malvazijos), vokiškas (Reino) ir itališkas vynai.

Vienas garsiausių XVIII a. memuarų autorių Lenkijos dvasininkas Jendžejus Kitovičius (Jędrzej Kitowicz) rašė, jog Abiejų Tautų Respublikos teritoriją buvo galima suskirstyti į atskirus regionus, kuriuose dominavo skirtingas įvežtinis vynas: Krokuvoje populiariausias buvo vengriškas vynas, Lietuvoje – įvairus prancūziškas ir užjūrio, o dabartinės Ukrainos teritorijoje – Valachijos ir Balkanų regiono vynas.

Sausio 10 d. LR Žemės ūkio ministerijos „Facebook“ paskyroje pasirodė ir sparčiai išplito nuotrauka, kurioje išrikiuota „Šušvės midaus“ produkcija. Po paros socialiniuose tinkluose pradėjus kilti erzeliui dėl to, kad taip galimai reklamuojami alkoholiniai gėrimai, ministerija savo žinutę panaikino. Tačiau Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas teigia, kad jokios reklamos ten nebuvo. Gera žinia žiniasklaidai ir alkoholio gamintojams, prekiautojams!

paprašėme papasakoti daugkartinio Lietuvos ir Baltijos someljė čempiono, ketvirtąją vietą pasaulio someljė čempionate šiemet laimėjusio Martyno Pravilonio.

Lankome geriausius Lietuvos vyndarius. Šį kartą sukame link Panevėžio, kurio prieigose IT ir GIS ekspertas Rolandas Melkūnas nuo 2010 m. augina nedidelį vynuogyną ir pastaraisiais metais padaro geriausią lietuvišką raudonąjį vynuogių vyną

Nuo 2018 m. sausio 1 d. gyvename su nauja Alkoholio kontrolės įstatymo redakcija, kuria uždrausta vyno ir kitų alkoholinių gėrimų reklama, sumažintas alkoholio prieinamumas ir iš alkoholio vartojimo išstumti 18–20 metų amžiaus jaunuoliai. Apžvelkime šios politikos veiksmingumą.

8 tūkstantmečius besitęsianti vyndarystės tradicija, daugiau nei 500 vietinių vynuogių veislių, unikalus vyndarystės būdas, įtrauktas į UNESCO kultūros paveldą. Tokia šalis, atrodytų, turėtų būti jei ne lyderė, tai bent jau tarp pirmaujančių vyndarystės šalių, tokių kaip Prancūzija ar Italija. [publikuojame išplėstinę gruodžio mėn. "Vyno žurnalo" nr. 37 spausdinto straipsnio versiją).

Šiemet „Prowein“ parodos atlikta pasaulinė vyno verslo dalyvių apklausa nepalieka vietos abejonėms: klimato kaitos poveikį jaučia visi – nuo vynuogių augintojų iki vartotojų ar taros perdirbėjų. Tačiau reaguoja į situaciją kiekvienas skirtingai. Vieni be emocijų ruošiasi pasukti prie kitos vyno lentynos, o kiti, savo vynuogyno negalėdami perkelti arčiau poliarinio rato, jau dabar vykdo revoliucinius pokyčius. Faktų, statistikos, įžvalgų ir praktinių pavyzdžių žiupsnis, padėsiantis suprasti, kokioje planetoje žmonija gyvens po kelių dešimtmečių.

Когда-то я очень переживала, что являюсь нетерпимой и резкой. Особенно в том, что касается еды. Могу в глаза сказать, что не нравится, спокойно вернуть в ресторане блюдо обратно, если вижу, что оно приготовлено без уважения к продуктам, без понимания? или если на нем крупными буквами написано «ДА ПОФИГ».

Šiemet Božolė (Beaujolais) regiono vyno gamybos apimtys buvo 25% mažesnės nei ankstesnių penkių metų vidurkis ir perpus mažesnės nei 2018-aisiais. Taip susiklostė dė pavasario šalnų, sausringos vasaros ir kai kur iškritusios krušos. „Vyno nedaug, bet jis gera, pilnakraujis, nokiais taniniais. Geros kokybės derliaus metų virtinė nenutrūksta“,- sako Božolė enologijos ir vynuogininkystės tyrimų instituto darbuotojai.

Beveik keturių valandų filmas facebook kanalu. Komandos, desertai, vynas, derinių pristatymas ir vaizdai. http://bit.ly/wine_and_dessert_2019_facebook_live_stream

Š. m. lapkričio 18 d. vykusiame dešimtajame vyno ir desertų derinių čempionate „Wine+Dessert“ po atkaklios kovos nugalėjo Evaldo Juškos ir Andriaus Pagojaus komanda, suvienijusi Kaune veikiančio restorano „Arrivee“ konditerines galias su „Vyno klubo“ vynu. Talino restoranas „Juur“ užėmė 2-ąją vietą, o Rygos restorano „Vincents“ konditerės ir someljė pora įvertinta 3-iąja vieta. 2-oji tarp Lietuvos dalyvių ir 4-oji bendroje įskaitoje liko Tomos Pisarskaitės, Dovydo Dokšo ir Lino Kuklieriaus komanda iš restorano „Amandus“. Restorano „Dine“ komanda, kurią sudarė Arminas Darasevičius, Barbora Čepolionienė ir Donatas Šatkauskas, – 3-as geriausias Lietuvos vyno ir desertų derinių kūrėjų kolektyvas.