Rugsėjo 9 d. 18 val. vietiniu laiku, pradedant Oklandu Naujojoje Zelandijoje ir baigiant Kalifornija, šimtai 50 metų jubliejų švenčiančios didžiausios vyno edukacijos institucijos „Wine and Spirit Education Trust“ (WSET) centrų pakvies į vyno ir maisto derinimo sesijas. Viena iš jų vyks ir Vilniuje – Lietuvos someljė mokykla atvers duris visiems, norintiems geriau pažinti savo jusles bei perprasti vyno ir maisto derinimo paslaptis.

Pripažintomis mokslinių tyrimų išvadomis paremta informacija Lietuvoje nėra draudžiama. Dar daugiau – jos skleidimas prilygintinas visuomenės švietimui ir todėl sveikintinas. Šiame straipsnyje pateikta informacija yra tokio pat pobūdžio. Straipsnio tikslas – laikantis mokslinio objektyvumo principų informuoti skaitytoją apie patvirtintą teigiamą poveikį žmogaus sveikatai, kurį moksliniai tyrimai susiejo su saikingu vyno vartojimu.

Prieš penkiolika metų išskleidusios pirmąją palapinę Šiuolaikinio meno centro kiemelyje, „Vyno dienos“ išaugo į didžiausią tarptautinę vyno parodą Šiaurės Europoje. „Garbūs svečiai, kurių kasmet sulaukiame, tarsi patvirtina, jog esame matomi, girdimi ir vertinami“, – sako parodos organizatoriai, „Vyno klubo“ įkūrėjai Rasa ir Arūnas Starkai. Šie metai jiems ir vėl ne patys geriausi – parodos reklamą ir žinias apie parodą stabdo baimė.

Šeštadienį Druskininkuose vyko šeštasis Sūrių festivalis. Jame sūrius pristatė sūrininkai iš Lietuvos, Latvijos, Ukrainos. Išvakarėse vyko sūrių čempionatas, kuriame komisija į finalą atrinko dešimt geriausių. Iš jų išrinktas Grand Prix laimėtojas, publikos numylėtinis ir kategorijų laimėtojai.

Savo patirtimi dalijasi Ernestas Aušvicas ir Andrius Diliautas – du vyndariai, kurie šių metų lietuviško vyno čempionatui pateikė geriausius baltuosius vynuogių vynus

Šeštasis Druskininkų „Sūrių festivalis“ sulaukė svarbaus tarptautinio pripažinimo. Festivalio rengėjai gavo žinią iš Italijos: geriausių sūrininkų konkurso nugalėtojas/a bus pakviestas/a į vieną reikšmingiausią pasaulio nepramoninių sūrių gamintojų renginį „Slow Cheese 2019“. Jis vyks Italijoje, Bra mieste rugsėjo 20-23 dienomis.

2019 m. liepo 07 dieną UNESCO Pasaulio paveldo komitetas, patvirtino, kad Proseko kalvos dėl savo kultūrinio kraštovaizdžio unikalumo turi būti įtrauktos į saugomų pasaulio paveldo teritorijų sąrašą. Po dešimties metų svarstymo kalvos, terasos, kaimeliai tarp Valdobbiadene ir Conegliano miestelių Veneto regione Italijoje papildė netrumpą kitų vyninių paveldo objektų sąrašą.

„Vynas buvo šiaip sau“, - pasakė Andrius Tapinas „Žinių radijo“ laidoje „Įvykiai ir komentarai“ po LR prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos. Todėl pasidomėjome, kuo gi buvo pasiūlyta mėgautis iškilmingo pobūvio dalyviams.

Apie resveratrolį – raudonosiose, storos žievelės, vėsaus klimato vynuogėse aptinkamą medžiagą, mokslininkai kalba nemažai. Vyno mėgėjui verta žinoti apie jo poveikį.

Baltasis Pessac Leognan AOC vynas yra gera baltosios burgundijos alternatyva: gaivus ir kvapnus, nes padarytas iš ‘Sauvignon Blanc‘ ir ‘Semillon‘, įgavęs taurumo ir ilgaamžiškumo apie metus brandinamas ąžuolo statinaitėse su mielių nuosėdomis. Bordo klimatas puikiai tinka solidaus baltojo vyno gamybai, todėl nenuostabu, kad pastaruoju metu tokio vyno atsiranda Pesako Leonjano ir Gravo kaimynystėje: Soterne, Medoke, net Sent Emiljone.

Pirklių klube įvyko projekto „30 geriausių restoranų“ atomazga ir paskelbti penki geriausi Lietuvos restoranai. Pirmoji vieta antrus metus iš eilės atiteko šefo Martyno Praškevičiaus vietinės virtuvės restoranui „Džiaugsmas“.

Paskelbti pirmojo tortų turnyro, vykusio birželio 22 d. Druskininkuose, rezultatai. Sveikinu prizininkus profesionalų kategorijoje: Andrių Zubernį, Barborą Inciutę-Čepulionienę ir Astą Naujalienę ir norėčiau paminėti dar bent kelis konditerius, kurių tortai buvo puikūs - gerų konditerių vardus žinoti naudinga. Dalis jų dirba restoranuose, taigi ten galima tikėtis ir puikių desertų. Tuo pačiu pakomentuosiu ir galimus tortų derinius su vynu, nes sėdėdamas teisėjo kėdėje jaučiau, kaip kartais kažko trūksta iki pilnatvės.

Švedijos pietuose esančiame Skåne regione yra bent 10 vynuogų vyną darančių vyninių. Didžiausia jų – Kullabergo pusiasalyje įsikūrusi „Arilds Vingård“, savo plotu ir gamybos apimtimis primena tipišką šeimyninį Prancūzijos, Italijos ar Vokietijos ūkį, kuris išsilaiko tik iš vyno gamybos. Švedai augina analogiškas vynuoges, kaip ir lietuviai, taigi, galima tikėtis, kad švedų modelį galima būtų pritaikyti ir Lietuvoje.

Šį šeštadienį, birželio 22 d., daugiau nei 50 konditerių-profesionalų ir mėgėjų iš visos Lietuvos rinksis Druskininkuose, kur vyks pirmasis šalyje Tortų turnyras. Dviejose kategorijose dėl geriausiojo vardo ir apdovanojimų kovosiantys konditeriai vertinimui pateiks tortus, atskleidžiančius tą dieną 225 metų jubiliejų švęsiančiam kurortui dedikuotą temą „druska“. Jų darbus vertins tarptautinė komisija, sudaryta bendradarbiaujant su Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacija, bei Druskininkų miesto gyventojai ir svečiai, atvyksiantys į kurortą ilgajam Joninių savaitgaliui.

2009-ieji įėjo į istoriją ne tik dėl ypatingai gero ir sirpaus derliaus, bet ir dėl ypač didelio bordo kainų šuolio. Anuomet būta labai daug spekuliacijų ir diskusijų apie itin aukštą vyno kokybę ir jo (ne)ilgaamžiškumą. Tad kaip tų metų derliaus vynas atrodo dabar, 2019-aisiais, praėjus dešimtmečiui?