Kaip ir kasmet Bordo vyndariai pasiruošė išankstinei (en primeur) 2020 m. derliaus prekybai. Prieš vynams pasirodant rinkoje, juos ragauja viso pasaulio žurnalistai. Šiemet vyno pavyzdžius gauname į redakciją Vilniuje ir iš karto pateikiame savo vertinimą. Pirmieji paragauti vynai nuteikia labai optimistiškai – 2020-aisiais Bordo padarė išskirtinės kokybės vyno.

Kai pirmą kartą visureigiu serpantinais pakilau į Egialijos vynuogynus, man užgniaužė kvapą. Iš visų pusių supantys kalnai, aukštis, čia pat po kojomis jūra ir vynuogynai, apsupti plytų spalvos dirvožemio takelių. Ne veltui ten augančios vynuogės vadinamos „Sideritis" (Σιδερίτης) – tai graikiškai reiškia geležį.

Legendiniai vynuogynai bei unikalūs vyninių kraštovaizdžiai – puikus fonas golfo aikštynams. Golfo ir vyno derinimas kai kuriuose Prancūzijos, Italijos, Ispanijos, Portugalijos, JAV, Australijos, Pietų Afrikos regionuose yra beveik privalomas. Nenuostabu, kad daugelis profesionalių golfo žaidėjų yra ir astringi vyno mėgėjai. Kai kurie iš jų ėmė tiesiogiai dalyvauti vyno versle: vieni įsigijo vynuogynus, kiti bendradarbiauja su vyninėmis, gaminančiomis jų vardo vynus. Keletą jų pristatome.

Merso (Meursault) – didžiausias iš elitinės kaimelių trijulės Kot de Bone. Ir nors jame nėra nė vieno Grand Cru vynuogyno, daugeliui „Chardonnay“ mėgėjų jis įkūnija svaraus, „ąžuolinio“, tropiniais vaisiais kvepiančio „Chardonnay“ idealą. Tačiau 450 ha plotas nėra vientisas: 17 Premier Cru ir dar per 60 vynuogynų, kurių pavadinimus vyndariai rašo etiketėse dėl ryškios terroir išraiškos. Skirtingų vynuogynų vyno kaina ir brandinimo potencialas labai varijuoja. Hierarchijos viršūnėje – nuo Piulini-Monrašė ribos į šiaurę link Merso kaimelio besitęsianti Premier Cru juosta: Perrieres, Charmes, Genevrieres vynuogynai. Jie – didžiausios apeliacijos žvaigždės, kai kada pakalbama apie jiems tiksiantį Grand Cru statusą. Tačiau Francois Mikulskis, darantis visų pagrindinių Merso Premier Cru vyną, sako, kad kalbos apie Grand Cru neturėtų virsti realybe, nes tokiu atveju žemės kaina šoktų aukštyn, ir savininkų palikuonims būtų sunku susimokėti 20 proc. paveldėjimo mokestį. Francois MikulskiFrancois Mikulski Charmes vynuogynas puikiai atspindi savo pavadinimą – jo vynas yra labai patrauklaus skonio. Tačiau vynuogynas nėra vientisas, jis padalintas į Dessous ir Dessus. Šiuos du prancūziškus žodžius vertėtų išmokti, nes jie labai bendrais bruožais padeda suprasti ir vyną: Dessous – apačioje, Dessus – viršuje. Šlaito apačioje dirvožemis dažniausiai gilesnis, turtingesnis, todėl ir vynas iš čia kiek svaresnis, vaisiškesnis. Viršuje – skurdžiau, taigi ir vynuogėms sunkiau sunokti, iš jų padaromas elegantiškesnis, gaivesnis, minerališkesnis vynas. Charmes Dessous vynas svaresnis, platus, o Charmes Dessus – kompleksiškas, minkštas. Abiem būdinga labai gėliška aromatų puokštė: ieškokite mimozų medaus, gvazdikėlių, lelijų, našlaičių, bergamočių, muskatų riešutų. Į Dessous bei Dessus padalintas ir geriausiu laikomas Genevrieres vynuogynas, kurio vynas, nežiūrint pavadinimo (genevrieres – kadagiai, kurie gerai auga ant uolėtų iškyšulių Merso šlaituose), kvepia liepžiedžiais, medumi, riešutais, prieskoniais, o burnoje subtilus ir labai ilgai išliekančio skonio. Gali būti labai ilgai brandinamas. Perrieres ribojasi su Piulini-Monrašė riba ir yra aukščiausiai kalkakmenio šlaite, nusėtame akmenimis. Todėl vynas gaivus, minerališkas, elegantiškas ir svarus, o savo geriausią skonį pasiekia bręsdamas butelyje. Meursault Genevrieres pereina į Porusots, Boucheres ir Gouttes d‘Or. Poruzots – ant statesnio akmeningo šlaito, todėl vynai gaivesni, elegantiškeni, savotiškai moteriški. O Boucheres ir Goutes d‘Or – svaresni. Goutes d‘Or podirvis – uolingas. Todėl vynas svaresnis, su tvirtos rūgšties pagrindu ir tiesmukiškesnis. Kvape netrūksta rūgščių tropinių vaisių (gvajavų, pasiflorų) natų, sumišusių su medaus, baltų vaisių kompoto natomis. Vos 4,41 ha Boucheres vynuogyne vynuogės sunoksta kiek anksčiau, todėl ir vynas švelnesnis, jo neverta ilgai brandinti. Svarstant apie Merso, reiktų atkreipti dėmesį ir į lieux-dits – vynuogynus, iš kurių padaromas puikus vynas, tačiau jie dar neturi Premier Cru statuso. Verti paminėjimo: Clos de Bare, Limozin, En Luraude, Charrons, Narvaux, Tillets, Rougeots, Luchets, Chevalieres, Case-Tetes, Vireuils, Meix Cavaux. Jų rūgšties, minerališkumo, svarumo, vaisiškumo proporcijos priklauso nuo terroir, tačiau persikų, tropinių vaisių, mangų, gėlių, sumišusių su žemės riešutų natomis, aromatas beveik visada garantuotas.

Muziką su vynu deriname jau daugelį metų. Šiandien šis malonus užsiėmimas, kuriuo vynui suteikdavome daugiau skambesio, o muzikai – skonio, ima įgauti vis aiškesnius rėmus visame pasaulyje: steigiamos tam skirtos interneto svetainės, žurnalistai ieško prekybininkų ir vyndarių, sąmoningai leidžiančių muziką parduotuvėse ir vyninėse, tyrimus apie skirtingų juslių sukeliamų potyrių ryšius publikuoja mokslininkai. Net verslas ima dairytis tokių tyrimų rezultatų, nes supranta, kad jei muzika skambės geriau, o vynas būtų skanesnis, jų pirkėjai bus laimingesni. Apžvelkime, kas šioje srityje jau nuveikta ir kaip į muziką ir vyną galime pažiūrėti per emocijų prizmę.

Blaivybės judėjimas Lietuvoje turi seną įstoriją. Negalima nuneigti jo svarbos ir tautos savimonės formavimui 19 a. antroje pusėje ir valstybingumo judėjimui 20 a. pradžioje. Judėjimas ypač išaugo tarpukario Lietuvoje. Dalijamės redakcijos archyvuose esančių 1918-1940 m. leidinių, skirtų mažinti alkoholio žalą visuomenės ir kiekvieno gyventojo sveikatai, sąrašu.

Burgundijos vynai garsėja stipriai išreikštu terroir. „Chardonnay“ ir „Pinot Noir“ kiekviename iš 1200 vynuogynų yra skirtingo skonio. Visi 44 kaimeliai ir jiems priskirtos bendrinės Premier Cru apeliacijos turi savo individualų stilių. Lietuvoje populiarėjant baltajam Burgundijos vynui, pradedame straipsnių seriją, skirtą supažindinti su Burgundijos kaimeliais. Pirmasis eilėje – Piulinji Monrašė (Puligny Montrachet) – vidurinysis ir mažiausias iš trijų „auksinių“ Côte de Beaune kaimelių.

Žurnalo autorius Jurgis Šliogeris ir jo žmona Lena dalijasi prisiminimais apie pietus smetoninės, o vėliau ir sovietinės Lietuvos inteligentų namuose, kur nuo 1929 iki 1993 metų šeimininkavo babytė Alytė, maitinusi keturias Šliogerių šeimos kartas.

Kadangi mes ten esame išgėrę ne vieną puodelį ar kavinuką kavos, taurę ar butelį „Gintaro kranto“ ar „Gamzos“, tai miela prisiminti, kaip atrodė kavinė, jos meniu, kokie buvo patiekalai ir ką rinkomės, kokius gėrimus gėrėme, tiksliau, kokie buvo tais laikais.

2020 m. kovo 16 d. Lietuvos restoranai buvo uždaryti pirmajam karantinui. Gegužę leista aptarnauti klientus lauke, o vėliau ir įsileisti į vidų. Lapkričio 7 d. – vėl uždarymas. Kaip šiomis neįprastomis sąlygomis keitėsi lietuvių vyno vartojimas restoranuose, klausiame gausiu vyno pasirinkimu garsėjančių Lietuvos restoranų someljė: Indros Ramanauskienės (Monte Pacis), Ryčio Grigaičio (Saint Germain), Narimanto Miežio (Somm), Martyno Pravilonio (Grand Hotel Kempinski Vilnius) ir Ernesto Riešutos (Esperanza Resort).

Ruduo Pjemonte. Antra spalio pusė. Vyndariai renka vėlyvą ‘Nebbiolo’ vynuogių derlių. Kasmet tenka būti Pjemonte šiuo ypatingu metu, pasinerti į vietinio ritmo šurmulį, stebėti darbus iš šalies, o kartais – matuoti vyndario batus. Būtent šiuo metų laiku galima patirti visa apimantį nerimą, besitęsiantį, kol vyndariai priima sprendimą pradėti derliaus rinkimą. Po to visa vyno bendruomenė aptarinėja vyravusias oro sąlygas, ragauja ir vertina kokybinį ‘Nebbiolo’ derliaus potencialą, bandydama atsakyti į klausimą, ar šie derliaus metai buvo geri, palyginti su geriausiais praėjusiais vynmečiais

Draudimas skinti vynuoges kovo mėnesį, du kartus uždrausta prekyba alkoholiu, penkioms savaitėms uždarytas vyno eksportas – tokia PAR vyndarių “nuotykių” istorija 2020 m., rašo „Drinks International“. To pasėkoje, manoma, bankrutuos apie šeštadalis šalies vyninių.

Kai po švininiu spalio pabaigos dangumi išnirusi iš miško tolumoje pamatau marguojantį ožkų pulkelį, lengviau atsikvepiu: atrodo, nepasiklydau. Nors iš anksto gautos nuorodos buvo kaip niekad tikslios, jei jau tiek daug klaidžiojančių, ką gali žinot... Juk važiuoju pas bene paslaptingiausią Lietuvos sūrininkę, kurios sūrio veikiausiai nė trupinėlio negausite paragauti nė viename Sūrių festivalyje ir veltui ieškosite populiariuosiuose ūkininkų turgeliuose...

Turbūt geriausiai žinomas saldusis austriškas vynas nuo šiol mėgausis kilmės nuorodos apsauga: Ruster Ausbruch DAC (Districtus Austriae Controllatus). Rytinėje ežero pusėje išplėsta saugomos kilmės vietos Neusiedlersee DAC nuoroda ir jai dabar priskiriami vaisiški saldieji ir kekerinio puvinio vynai.

Soternas yra neginčijamas kekerinio puvinio paveiktų vynuogių vyno etalonas. Tačiau net pačioje Prancūzijoje yra daugiau vietovių, kuriose daromas panašaus stiliaus vynas. Vienoje iš jų kilnusis puvinys pasirodo kiekvienais metais, ir iš jo paveiktų vynuogių padaroma puikios kokybės vyno. Ant kai kurių etikečių net puikuojasi užrašas Grand Cru. Tai vienintelis Grand Cru vynuogynas Luaros slėnyje, o jo pavadinimas „Quarts de Chaume“ yra ko gero garsesnis nei paties regiono Coteaux du Layon pavadinimas.