Provansas nėra egzotiška atostogų vieta. Čia viskas kaip daug kur Europoje – jūra, pliažai, jachtos, vilos, kalnai, turgus, vynas. Tačiau viskas kartu ir kiekviena detalė kažkodėl labai malonina. Provansu žmonės suserga. Nebegali apie jį negalvoti, svajoja peržiem apie žydrąją jūrą, visus garsus nustelbiantį cikadų čirpimą ir apie ilgą vakarojimą su rožinio vyno taure.

Fermentuotos arbatos gėrimo kombučios etiketės ir gamintojų tinklalapiai kviečia ją gerti, nes tai „turbūt sveikiausias gazuotas gėrimas“, „probiotikų šaltinis“, „gyvybės gėrimas“, „madingas“, „nepasterizuotas“, „natūralus“, „pagamintas rankomis“, „veganiškas“, „puiki alternatyva alui, vynui, šampanui“, „padeda atsikratyti įpročio vartoti alkoholį“. Panagrinėkime, kiek pagrįsti etikečių pažadai ir kaip augantis kombučios populiarumas veikia ir veiks alkoholinių gėrimų industriją. Ne tik dėl konkurencijos vynui, alui ar limonadui, bet ir dėl to, kad unikaliu kombučios gamybos būdu sukurtas skonis keičia vartotojų įpročius.

Wine travelers rarely stumble upon Armenia. That might be the case because of the fact that the country is better known for its brandy production. It is true that a decade ago the majority of grapes used to be bought up by “cognac-vodka” factories. Nowadays, however, the situation has changed drastically. Wine culture is on the rise in restaurants and wineries are being established at a fast pace. The majority of wineries around Yerevan belong to 1st generation winemakers who refuse to look back, radiate interest, ambition and look up to the highest western winemakers.

Slovakijos vynuogynų plotai užima vos pusę Šampanės teritorijos – 15 tūkst. ha, arba 3 kartus mažiau nei kaimyninėje Austrijoje. Pasauliniu mastu – net neįžiūrimi (0,2 %) plotai. Tačiau mums šios šalies vyno industrijos evoliucija gali parodyti, kokį kelią veikiausiai turės nueiti lietuviška vyndarystė: kai greta alaus pradeda augti vietinio vyno gamyba, kai hibridines veisles ima keisti klasikinės, kai daugėja raudonojo vyno, ima stambėti gamintojai. Todėl pokalbis su Vladimiru Magula, įsikūrusiu Žemųjų Karpatų vyno regione, bus ne tik apie jį patį, bet ir apie „naujas“ vyno šalis apskritai.

Sidrą galime daryti ir Lietuvoje. Tik mažieji vyndariai neskuba jo pristatyti rinkai. O štai Estijoje vietinio sidro rasi ir prekybos centrų lentynose, ir restoranų meniu. Dviejų žymiausių gamintojų klausiame apie obelų veisles, kriaušes, rabarbarus, brandinimą su mielių nuosėdomis, požiūrį į ekologiją ir verslo pradžią.

Prieš metus atidaryta Pakruojo dvaro spirito varykla jau užkariavo Lietuvos vartotojų dėmesį originaliais likeriais, trauktinėmis, biteriais, distiliatais ir sėkmingai debiutavo Vokietijos ir JAV parodose bei laimėjo medalių konkursuose. Su varyklos direktoriumi ir bendrasavininkiu Šarūnu Karaliumi kalbamės apie tai, kaip kuriami, gaminami jo gėrimai, kaip jie atrodo pasauliniame kontekste ir kokie varyklos ateities planai.

Tarptautinė vertinimo komisija internetinės transliacijos metu paskelbė sąrašą Lietuvos, Latvijos, Estijos, Sankt Peterburgo ir Baltarusijos restoranų ir barų, kurie turi geriausius vyno meniu. Iš 42 vertintų restoranų aukščiausiu įvertinimu – trimis žvaigždutėmis – šiemet turi teisę puoštis vienintelis Lietuvos restoranas – „Monte Pacis“. Dviem žvaigždutėmis įvertinti: „Kempinski“ viešbučio baras „Atelier“, vyno baras „Somm“ ir restoranas „Esperanza“. Vieną žvaigždutę gavo: „Muros“, „Dine“ ir „El Mercado“. Rekomenduotinų sąraše – „Ertlio namas“ bei „Sofa de Pancho“.

LR Sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Aurelijaus Verygos sprendimu nr. 969 (2020-04-23) kavinės ir restoranai nuo balandžio 27 dienos galės veikti laikydamiesi karantino laikotarpio reikalavimų: atstumas tarp žmonių prie skirtingų staliukų turi būti ne mažesnis nei 2 m, prie stalo gali sėdėti ne daugiau 2 giminystės ryšiais nesusijusių svečių, atsiskaitymas tik k ne grynaisiais pinigais ir pan. Pateikiame pilną reikalavimų sąrašą.

Bordo tauriųjų vynų prekyba kasmet prasidėdavo kovą ragaujant praeito sezono vyną iš statinių, o balandį jį iš anksto parduodant. Visa kampanija vadinama „en primeur“ ir sutraukdavo viso pasaulio vyno žurnalistus ir pirklius. Tačiau šiemet į klausimą „kada?“ brangiausių vynų gamintojus vienijančios asociacijos atsako: - Nežinia. Pandemija pakeitė planus. Visi sėdime namie ir nežinome, kada tai pasikeis. Visgi vyninės pradeda komunikuoti apie 2019 m. derlių, o kai kurie vyno kritikai socialiniuose tinkluose giriasi gavę pavyzdžių iš vyninių.

Since the 1st of January, 2018 Lithuanian is living in a new age of alcohol laws that have banned the advertising of wine and other alcoholic beverages, have constricted alcohol availability and have banned sales of alcohol for people who are under 20 years old. Let’s run over the effectiveness of such policies.

Karantinas susijęs su vienatve. Į ją kiekvienas reaguojame skirtingai. „Meiningers Wine Business International“ redaktorė Felicity Carter kalbina vienišumo problemas tiriantį Kalifornijos universiteto profesorių Craig‘ą Haney‘ų apie pavojingas situacijas ir jų sprendimą saviizoliacios metu, nepamirštant ir pavojaus, kurį sukelia vyno (alkoholio) atsargos namuose.

Užrašas ant prancūziško vyno „Vin Méthode Nature“ nuo šiol reiškia, kad tai ekologiškai augintų, rankomis skintų vynuogių, fermentuotas spontaninės fermentacijos būdu, be sulfitų arba su itin mažu jų kiekiu, gamintas vynas. Žaibiškai pasaulyje populiarėjanti gamybos filosofija pagaliau bus apsaugota Prancūzijos teisės, sumažės nesusipratimų ir apgavysčių, susijusių su žodžių junginio „Natūralusis, natūralus, natūralistinis vynas“ naudojimu.

Vyndariai negali išjungti gyvybės ciklo: šiauriniame pusrutulyje vynmedžiai sprogsta, pietiniame reikia skinti derlių. Nori nenori tenka dirbti, nepriklausomai nuo to, ar paskelbtas karantinas, ar uždarytos sienos. Kita vertus, vynas – maisto produktas, kurio vartojimo įpročiai neitin keičiasi krizės metu. Todėl reikia užtikrinti tiekimą. Biurų darbuotojams visoje Europoje išsikrausčius dirbti į namus, logistikos skyriai darbuojasi nesustodami.

Trisdešimt metų vynui reiškia gerokai daugiau nei valstybei. Nors 1990 – ieji buvo puikaus derliaus metai daugelyje vyno regionų, iki mūsų 2020 m. kovo 11 dienos išgyveno pavieniai buteliai. Jų ragavimas – kaip kvėpavimas tų dienų ryžto, drąsos, euforijos prisodrintu oru.

Atrodo, tarsi Bordo regiono vynai jį būtų apsėdę. Prieš ketvirtį amžiaus palikęs Niujorką ir persikraustęs į Prancūzijos Bordo regioną, vyno ekspertas, Bordo universiteto dėstytojas Dewey Markham Jr. išgarsėjo parašęs didžiulio populiarumo tarp vynininkų ir vyno kolekcionierių sulaukusią knygą „1855: Bordo vynų klasifikacijos istorija“. Lietuvos someljė mokyklos kvietimu ekspertas Vilniuje skaitė viešas paskaitas apie Bordo vyną.