Lapkričio 7 dieną Vilniuje įvyks dvyliktasis Lietuvos vyno ir desertų derinių čempionatas. Kaip kilo mintis dar 2010-aisiais suorganizuoti tokio pobūdžio čempionatą, koks buvo pats įsimintiniausias derinys ir kokį čempionatą matysime ateityje? Apie visa tai kalbamės su renginio sumanytoju ir čempionato komisijos pirmininku Arūnu Starkumi.

Lapkričio 7 dieną Vyno ir desertų derinių čempionatas žiūrovus ir dalyvius pasitiks jau 12 kartą. Net pasaulio mastu unikaliame renginyje geriausi šalies konditeriai su patyrusiais someljė pristato savo sukurtus desertus bei prie jų kruopščiai priderintus vynus. Kitais metais renginys tikisi tapti tarptautiniu.

Lietuvoje viešėjo Ukrainos vyndarys Andrey Komissarov iš „Biologist“ vyninės. Ekologiškai prižiūrimi vynuogynai prie Odesos ir Kyjivo, neintervencinė vyndarystė, prancūziškų ir vietinių veislių vynuogės šią vyninę daro įdomia net ir labai išlepintam vyno mėgėjui. Todėl per dvi dienas penkiuose renginiuose su ukrainiečiu susitiko, jo vynus ragavo ir pasakojimų klausėsi per 700 profesionalių vynininkų ir mėgėjų.

Spalio 14 d. Kauno kolegijoje vyko 3-iasis Lietuvos vyndarių forumas – konferencija, kurioje pranešimus skaitė mokslininkai, valstybės institucijų atstovai, vyndariai. Pateikiame keletą forume skambėjusių idėjų.

Vilniuje įvyko jau 16–tosios Baltijos šalių someljė varžybos „Vana Tallinn Grand Prix 2022“. Renginį į Lietuvą sugrąžino praėjusiais metais geriausio titulą laimėjęs Narimantas Miežys. Šių metų varžybų nugalėtojas – Mikk Parre iš Estijos.

LR Seimo Aplinkos apsaugos komitete nebe pirmą kartą sugrįžtama prie idėjos praplėsti taros užstato sistemą, įtraukiant į ją ir vyno bei stipraus alkoholio butelius. Vyriausybei, prekybos tinklams, gamintojams, mažiems prekybininkams, restoranams idėja nepatinka dėl įvairių priežasčių. Tikimės, kad jie patys jas išsakys Seimo nariams. Tačiau mes pažvelgėme į reikalą iš Jūsų, vartotojų, interesų pusės, nes Jūsų lobistai šia tema nepasisako. Palyginsime Lietuvai gresiančią situaciją su Suomijoje veikiančia sistema.

Šį šeštadienį – spalio 8 d. vyks prestižinis Baltijos šalių someljė „Vana Tallinn Grand Prix 2022“ finalas. Renginį į Lietuvą sugrąžino praėjusiais metais geriausio someljė titulą laimėjęs Narimantas Miežys. Tai jau bus trečiasis kartas kuomet geriausi Baltijos šalių someljė susitiks varžytis Vilniuje.

Lietuvos vyndariai rudens pradžioje ne tik intensyviai ruošiasi derliaus pradžiai, bet ir grįžta į mokyklos suolus. Lietuvos someljė mokykla informuoja, jog kasmet tarp žinias apie vyną pagilinti panorusių studentų atsiranda vis daugiau vyndarių. Ilgamečių vyndarystės tradicijų šalyje nėra, tad kaipgi mokosi mūsų vyndariai?

Rugsėjo 08 d. Sen Emiljono vyno taryba paskelbė naują Saint Emilion Grand Cru Classe sąrašą. Iš jo išnyko trys Premier GCC A, ir atsirado vienas naujas - Chateau FIgeac.

Istorinę Pakruojo dvaro spirito varyklą, pirmąją Lietuvos „kraft“ gėrimų gamintoją, pasiekė puiki žinia – pakruojiškiai pirmą kartą Lietuvos istorijoje nuskynė auksą Londone vykusiuose prestižiniuose apdovanojimuose. IWSC (International Wine and Spirit Competition) skyrė auksą už pakuotę gaminiui „Carota Vulgaris“.

Rugpjūčio 14-ąją Druskininkuose vyko aštuntasis Sūrių festivalis. Jame dalyvavo 20 smulkiųjų sūrininkų iš Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos. Renginyje apsilankė keli tūkstančiai sūrio mėgėjų, kurie domėjosi, degustavo, bendravo ir pirko nuoširdaus ūkininkų darbo vaisius. Septintą kartą Lietuvoje vykusiame sūrių konkurse dalyvavo 33 sūriai. Geriausio sūrio autoriumi ne pirmą kartą tapo Mantas Baršys.

Unikalus gastronominis reiškinys Baltijos šalyse – Sūrių Festivalis – surinks įdomiausius smulkiuosius sūrininkus iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Ukrainos rugpjūčio 14 d. sekmadienį 11 val. Druskininkų Pramogų aikštėje.

Pamenu, prieš šešetą septynetą metų, dar studijuojant Lenkijoje, su bičiuliu broliu Paulinu blaškėmės po Krokuvos apylinkes, ieškodami nedidelių architektūrinių stebuklų. Regis, prie kamaldulių vienuolyno man su nepaprastu pasididžiavimu buvo parodyti keli vynuogių kerai, aiškinant, jog tai vienas seniausių vynuogynų Lenkijoje. Vėlyvo lapkričio darganoje neišvaizdūs, suvargę krūmeliai didelio įspūdžio nepaliko. O ir šiaip, kas čia per reiškinys – lenkiškas vynas? Unikalių skonių medžiotojai kaimyninėje šalyje paprastai ieško geriausių fliakų, dekonstruoto žureko, netikėto mažojo bravoro alučio poskonio ar geros geros degtinės. Bet tikrai ne vyno. Lenkija ir vynas – na, nelimpa šie žodžiai drauge.

Nediskutuotinas faktas yra tai, kad vyno kultūros raidoje Graikija užima reikšmingą vietą. Jos žemėje ir aplink Europą randame graikams būdingas molines amforas vynui laikyti bei gabenti, vynuogėms spausti skirtus įrenginius ir galiausiai įrašus: „vynas“, „vynuogynas“, „vyno pardavėjas“. Tačiau šiandien, kai parduotuvių lentynos pripildytos vyno iš Prancūzijos, Italijos, Ispanijos ar Naujojo Pasaulio šalių, o graikiškas kukliai rikiuojasi mažiausiai pastebimose lentynose, tikrai kyla klausimas, ar antikos indėlis dar reikalingas šiandien.

Elèvè en fûts de chêne – pakylėtas, sutaurintas, pagerintas, sako prancūzai. Tačiau ąžuolo statinių skonio raudonuosiuose Langedoko, pietų Ronos slėnio vynuose kasmet mažėja. Trys vynuogių veislės – ‘Grenache Noir’, ‘Cinsault’ ir ‘Carignan’ – nuo jo baigia išsivaduoti pirmiausiai.